Populiariausi lietuviški „ALPA Kids“ žaidimai: ką vaikai žaidžia ir ko mokosi

Rinkdamiesi ugdomąją programėlę suaugusieji paprastai pirmiausia žiūri, ko žaidimas žada išmokyti. Vaikai turi kiek kitokią vertinimo sistemą.

Jie jį žaidžia dar kartą.

Štai kodėl dažniausiai žaidžiami žaidimai gali mums pasakyti kai ką svarbaus. Jie atskleidžia, prie kurių veiklų vaikai noriai grįžta – ne todėl, kad šalia jų suaugusieji užrašė „ugdomoji“, o todėl, kad patirtis jiems aiški, teikianti pasitenkinimą ir smagi.

Išnagrinėjome pateiktus visų laikų žaidimų paleidimų duomenis iš lietuviškos „ALPA Kids“ programėlės. Penki favoritai apima stebėtinai platų ankstyvojo ugdymo spektrą: raidžių pažinimą, ankstyvuosius matematinius gebėjimus, finansinį raštingumą, atmintį ir rašymą klaviatūra.

Nedidelis ekranas, o ugdymosi turinio jame – tikrai nemažai.

Kokie lietuviški „ALPA Kids“ žaidimai populiariausi?

Daugiausia kartų lietuviškoje programėlės versijoje žaistas Kiaušinio lygio žaidimas „Skaičiai“ – 796 730 kartų. Toliau rikiuojasi Viščiuko lygio abėcėlės žaidimas – 595 559 kartus, Kiaušinio lygio atminties žaidimas – 437 472 kartus, Skaitančios vištos apsipirkimo žaidimas – 271 997 kartus ir Skaitančios vištos rašymo klaviatūra žaidimas – 268 797 kartus. Iš naujesnių žaidimų populiariausias yra matematikos žaidimas, kuriame vaikas pakreipdamas telefoną valdo kamuoliuką ir turi pasiekti teisingą atsakymą. Per vos pusmetį jis sužaistas 180 520 kartų.

Šie skaičiai rodo bendrą programėlėje užfiksuotų žaidimo sesijų skaičių. Tai ryškus pakartotinio įsitraukimo ženklas: vaikai prie šių veiklų grįžo šimtus tūkstančių kartų.

1 pav. Dažniausiai žaidžiami lietuviškos „ALPA Kids“ programėlės žaidimai ir jų lavinami gebėjimai.

„ALPA Kids“ žaidimus lietuvių kalba žaidė daugiau kaip 150 000 vaikų iš daugiau nei 130 šalių. Daugiausia žaidžiama Lietuvoje, po jos – Indonezijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.

Kiaušinio lygio žaidimas „Skaičiai“: 796 730 žaidimų

Kiaušinio lygio žaidime „Skaičiai“ vaikai tyrinėja skaičius nuo 1 iki 5: spalvina juos, mato, kiek pirštų ALPA rodo, ir girdi žaismingus sakinius. Veikla susieja užrašytą skaičiaus ženklą, matomą kiekį ir išgirstą skaičiaus žodį.

Tai stiprina ankstyvąjį skaičių atpažinimą ir skaičiavimą. Vaikui lengviau suprasti, kad simbolis 3, žodis „trys“ ir trijų daiktų grupė reiškia tą patį kiekį.

Užduotis yra aiški, nedidelė ir įveikiama, o pabaigoje laukia žaismingas apdovanojimas. Pasirodo, ankstyvajai matematikai nereikia nei pratybų sąsiuvinio, nei pernelyg rimtos veido išraiškos.

Žaidimas tinka 3–4 metų vaikams, o kai kuriems ir anksčiau – atsižvelgiant į jų domėjimąsi.

Viščiuko lygio abėcėlės žaidimas: 595 559 žaidimai

Viščiuko lygio abėcėlės žaidime vaikai atidžiai klausosi ir padeda ALPA rasti reikiamas raides.

Veikla padeda atpažinti raides, ugdo vizualų dėmesingumą ir supažindina su lietuvių abėcėlės raidžių seka bei forma. Aiškūs garsiniai nurodymai padeda susieti girdimą raidę su ekrane matomu simboliu, todėl kuriamas tvirtas ankstyvojo skaitymo ir rašymo pagrindas.

595 559 žaidimai rodo, kad abėcėlės praktika gali išlaikyti vaikų dėmesį, kai užduotis yra aiški, žaisminga ir lengvai suprantama. Žaidimas sukurtas drauge su vietos mokytojais, kad turinys būtų tinkamas amžiui ir aktualus mažiesiems lietuvių kalbos besimokantiems vaikams.

Žaidimas labiausiai tinka 5–6 metų vaikams, o kai kuriems ir anksčiau – pagal jų domėjimąsi abėcėle.

Kiaušinio lygio atminties žaidimas: 437 472 žaidimai

Atminties žaidimai įtraukia, nes apdovanoja dėmesingumą. Kiaušinio lygio atminties žaidime vaikai randa žodžių ir paveikslėlių poras, naudodami daugiau kaip 60 su vietos kultūra ir gamta susijusių elementų.

Todėl veikla vienu metu lavina kelis gebėjimus. Vaikui reikia prisiminti, kur buvo kortelė, atpažinti paveikslėlį ir susieti jį su atitinkamu žodžiu. Taip ugdoma atmintis, vizualus dėmesingumas, gebėjimas rasti poras ir ankstyvasis skaitymas.

Vaikas gali manyti, kad tiesiog ieško poros. Tuo metu jo smegenys, tyliai ir be ceremonijų, imasi kur kas daugiau darbo.

Žaidimas tinka 4–5 metų vaikams, o kai kuriems ir anksčiau – pagal jų domėjimąsi ir įgūdžius.

Skaitančios vištos apsipirkimo žaidimas: 271 997 žaidimai

Vienas iš dažniausiai žaidžiamų žaidimų perkelia matematiką į kasdienę situaciją. Vaikai suskaičiuoja ant stalo esančius pinigus, svarsto, ką gali įsigyti, ir priima sprendimus, kam juos išleisti. ALPA paskatina ir tada, kai vaikas neišleidžia visų turimų pinigų; tai natūrali proga pradėti pokalbį apie taupymą.

Skaitančios vištos apsipirkimo žaidime vaikai skaičiuoja ir lygina kiekius, kartu pradėdami suprasti, kam naudojami pinigai. Žaidimas neketina – laimei – paversti ikimokyklinukų finansų analitikais. Jis supažindina su pinigais per paprastą, atpažįstamą žaidimo situaciją.

Kaip tik taip ir atrodo praktiškas mokymasis: tikro gyvenimo idėja, saugiai sumažinta iki vaiko mastelio.

Žaidimas tinka įvairaus amžiaus vaikams – maždaug nuo 5 iki 8 metų ir kai kuriems dar anksčiau – pagal domėjimąsi matematika bei pinigais.

Skaitančios vištos rašymo klaviatūra žaidimas: 268 797 žaidimai

Skaitančios vištos rašymo klaviatūra žaidime vaikai išklauso 100 paprastų lietuviškų žodžių ir klaviatūra surenka tai, ką išgirsta. Kad pavyktų, reikia atidžiai klausytis, atpažinti garsus ir raides, išlaikyti žodį atmintyje ir jį parašyti klaviatūra.

Tai aktyvus raštingumo pratimas: jis lavina klausymo tikslumą, raidžių pažinimą, rašybos suvokimą, rašymą klaviatūra ir ankstyvuosius rašymo įgūdžius. Ne mažiau svarbu tai, kad pirmas atsakymas nebūtinai turi būti teisingas – vaikui leidžiama bandyti dar kartą.

Galimybė suklysti, gauti grįžtamąjį ryšį ir bandyti iš naujo – viena iš tyliausių, bet svarbių gerai suprojektuoto ugdomojo žaidimo stiprybių.

Žaidimas tinka vaikams, jau turintiems pagrindinius raidžių ir skaitymo įgūdžius; dažniausiai – 6–8 metų vaikams.

Ką bendro turi šie populiarūs ugdomieji žaidimai?

Nors penki žaidimai apima skirtingas temas, juos sieja tas pats pagrindinis mokymosi principas. Vaikas kviečiamas dalyvauti, o ne vien stebėti turinį. Jis klausosi, susieja skaičių su kiekiu, sprendžia, ką gali įsigyti, randa poras arba klaviatūra surenka išgirstą žodį.

Veiklas galima kartoti. Vaikas gali prie to paties įgūdžio grįžti vėl ir vėl, nors patirtis neprimena formalios pratybos. Ankstyvajame ugdyme kartojimas svarbus, tačiau jis veiksmingas tik tada, kai vaikas ir toliau nori dalyvauti. Čia žaidimas suteikia priežastį mėginti dar kartą.

Galiausiai, kiekvienas žaidimas turi aiškų tikslą. Linksmybė nėra priklijuota prie mokymosi kaip dekoracija. Ji yra kelias, kuriuo vaikas klausosi, renkasi, prisimena, skaičiuoja ar rašo.

2 pav. Penki populiariausi žaidimai ugdo skirtingus, vienas kitą papildančius ankstyvuosius gebėjimus.

Ką rodo lietuviškos „ALPA Kids“ programėlės duomenys?

Šiame straipsnyje pateikta statistika apibūdina būtent lietuviškos „ALPA Kids“ programėlės žaidimų sesijas. Ji nėra mokslinio tyrimo rezultatas ir neleidžia įvertinti individualios vaiko pažangos, tačiau aiškiai parodo, prie kurių lietuviškų mokomųjų žaidimų vaikai sugrįžta dažniausiai.

Populiariausių žaidimų penketukas apima skirtingas ankstyvojo ugdymosi sritis: skaičius, lietuvių abėcėlę, atmintį, pirmuosius finansinius sprendimus ir klausymo bei rašymo ryšį. Tai prasminga Lietuvos šeimoms ir mokytojams, nes visų veiklų kalba, žodynas ir turinys pritaikyti lietuviškai aplinkai.

Todėl šio straipsnio išvados apsiriboja lietuviškos „ALPA Kids“ programėlės duomenimis ir žaidimų turinio aprašais.

Ką iš šių rezultatų gali pasiimti tėvai ir mokytojai?

Lietuviškos versijos favoritai rodo, kad vaikai noriai grįžta prie prasmingų mokymosi veiklų, kai jos yra aiškios, žaismingos ir įveikiamos. Abėcėlės žaidimas stiprina raidžių pažinimą, žodyną ir klausymąsi. Skaičių žaidimai padeda pamatyti kiekius. Apsipirkimo žaidimas supažindina su finansiniais pasirinkimais. Porų ieškojimas sujungia atmintį su ankstyvuoju skaitymu. Rašymo klaviatūra žaidimas paverčia atidų klausymąsi rašytine kalba.

Tėvams nereikia kiekvieno žaidimo paversti pamoka. Pakanka truputėlio susidomėjimo. Klausimai „Kurį žaidimą žaidei?“, „Kas buvo sudėtinga?“ ar „Parodyk, kaip tai veikia“ padeda susieti skaitmeninę veiklą su pokalbiu ir apmąstymu.

Mokytojai tuos pačius žaidimus gali naudoti dar tikslingiau: pasirinkti veiklą, atitinkančią dabartinę mokymosi temą, parinkti tinkamą lygį ir nuspręsti, ar vaikui geriausia žaisti savarankiškai, su suaugusiuoju ar kartu su bendraamžiu.

Ekranas neatlieka viso mokymo darbo. Geras dizainas sukuria progą, o mokymąsi atlieka pats vaikas – dažnai su nedidele suaugusiojo pagalba.

Mėgstami žaidimai iš tiesų ugdo

Penki dažniausiai žaidžiami lietuviškos „ALPA Kids“ programėlės žaidimai teikia pasitikėjimo. Vaikai vėl ir vėl rinkosi veiklas, susijusias su kalba, matematika, atmintimi, raštingumu ir kasdieniu pažinimu.

Sąraše pirmaujantis Kiaušinio lygio žaidimas „Skaičiai“ sužaistas beveik 800 000 kartų. Kiekvienas iš likusių keturių favoritų užfiksavo daugiau nei 250 000 žaidimų. Už šių skaičių slypi milijonai mažų mokymosi akimirkų: išgirstas žodis, atpažintas skaičius, prisimintas paveikslėlis, apgalvotas pirkinys ir dar vienas bandymas parašyti žodį.

Populiarumas savaime nereiškia, kad žaidimas yra ugdomasis. O ugdomasis turinys savaime nebūtinai yra įtraukus.

Geriausia nutinka tada, kai žaidimas sugeba būti ir vienas, ir kitas.

Kitas mažas žingsnis

Atverkite „ALPA Kids“ kartu su savo vaiku ir paprašykite parodyti mėgstamiausią žaidimą. Atsakymas gali atskleisti ne tik tai, kas jam smagu, bet ir kokius gebėjimus jis šiuo metu noriausiai lavina – klausymąsi, skaičiavimą, porų radimą, rašymą klaviatūra ar mažų kasdienių užduočių sprendimą.

DUK