Ne visas ekrano laikas yra vienodas

Kas lemia, kad ekrano laikas 3–8 metų vaikams būtų aktyvus, ramus ir iš tiesų prasmingas?

Yra ekrano laikas, po kurio vaikas atrodo lyg apdujęs, šalia guli užkandžių trupiniai, o ekrane kažkas atidarinėja žaislą, kurio vaikas net neturi.

Ir yra ekrano laikas, kai vaikas klausosi, mąsto, renkasi, bando dar kartą, prisimena naują žodį, išsprendžia mažą užduotį ir išdidžiai sušunka: „Man pavyko!“

Tas pats įrenginys. Visai kitokia patirtis.

Šis skirtumas svarbus. Ypač 3–8 metų vaikams, kai sparčiai vystosi ankstyvieji kalbos, atminties, dėmesio, loginio mąstymo, smulkiosios motorikos ir pasitikėjimo savimi įgūdžiai. Todėl vertėtų klausti ne tik „Kiek ekrano laiko?“, bet ir „Kokio ekrano laiko?“

„ALPA Kids“ tikime: ne visas ekrano laikas yra vienodas. Vienas dalykas yra žiūrėti, kaip ekrane greitai keičiasi spalvingi vaizdai, o visai kas kita – ramiai klausytis, galvoti, rinktis ir bandyti dar kartą.

Kokybiškas ekrano laikas turėtų padėti vaikui nuveikti ką nors prasmingo.aningful.

Tas pats įrenginys – visai kitokia mokymosi patirtis.

Kas yra kokybiškas ekrano laikas?

Kokybiškas ekrano laikas – tai veikla ekrane, į kurią vaikas aktyviai įsitraukia mokydamasis. Jis ne vien žiūri. Jis klausosi, renkasi, susieja, sprendžia, kartoja, pastebi, prisimena ir bando dar kartą.

Kitaip tariant, ekranas nėra auklė. Ekranas yra mokymosi aplinka.

Tai svarbus skirtumas.

2023 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atliktame Lietuvos tyrime apklausta 410 su vaikais dirbančių sveikatos priežiūros specialistų. Tyrimas nevertino konkrečių programėlių, tačiau išryškino tėvams ir mokytojams svarbią mintį: kalbant apie vaikų naudojimąsi ekranais, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, trukmę ir kasdienius įpročius (Jusienė ir kt., 2023, p. 56–65). Tėvams ir mokytojams aktualūs šie klausimai:

• Kokia aplinka padeda vaikams sutelkti dėmesį?
• Ar edukacinės programėlės gali skatinti savarankiškumą?
• Koks suaugusiojo vaidmuo?
• Ar veikla ekrane gali padėti ugdyti bendradarbiavimą, bendravimą ir problemų sprendimą?

Lietuvos tyrimas nenagrinėjo konkrečių veiklų rūšių – mokymosi ar pramogų, todėl iš jo negalima spręsti apie konkrečių programėlių kokybę. Tačiau jis primena, kad ekrano laiką verta vertinti ne atsietai nuo vaiko amžiaus ir kasdienybės, o kartu su turiniu, tempu, aplinka ir suaugusiojo parama.

Maža detalė, didelis skirtumas.

Ekranas nėra visa istorija

Kai tėvai nerimauja dėl ekrano laiko, paprastai nerimaujama ne dėl pačių pikselių. Nerimaujama dėl to, ką ekranas daro vaikui.

• Ar jis pernelyg stimuliuoja?
• Ar pakeičia tikrą žaidimą?
• Ar derybos prieš miegą tampa dar dramatiškesnės nei įprastai?
• Ar vaikas ko nors mokosi, ar tik spaudinėja, kol išsenka baterija?

Visiškai teisingi klausimai.

Tačiau sudėti visą ekrano laiką į vieną įtartiną dėžutę nėra itin naudinga. Automatiškai besisukantis vaizdo įrašas, garsus žaidimas, apipiltas apdovanojimais, ir rami edukacinė veikla nėra tas pats.

Tai svarbus priminimas: kokybiškas ekrano laikas nereiškia palikti vaiką vieną su įrenginiu ir tikėtis geriausio. Jis reiškia suteikti vaikui saugią, amžiui tinkamą skaitmeninę erdvę mokytis, o suaugusiajam – domėtis, kaip ši erdvė veikia jo vaikui.

Kokybiškas ekrano laikas prasideda nuo sąmoningo pasirinkimo.

Pasyvus ekrano laikas ir aktyvus mokymasis

Pasyvus ekrano laikas iš vaiko prašo labai nedaug. Pažiūrėk. Perbrauk. Kitas vaizdo įrašas. Kitas garsas. Dar vienas mažas dopamino sausainėlis.

Aktyvus mokymasis kviečia vaiką dalyvauti.

Jis gali išgirsti žodį ir susieti jį su daiktu. Palyginti dydžius. Pasirinkti tinkamą formą. Prisiminti seką. Apvesti raidę. Išspręsti loginę užduotį. Pakartoti garsą. Po klaidos pabandyti dar kartą.

Tuomet ekrano laikas mažiau primena skaitmeninį triukšmą ir labiau – mažą mokymosi treniruotę.

Galvokite apie tai kaip apie ekrano brokolį. Tokį, kurio vaikai iš tikrųjų prašo.

Mažiems vaikams tai svarbu, nes ankstyvasis mokymasis nėra vien „žinojimas“. Tai ir dėmesio, atminties, smalsumo bei pasitikėjimo savimi įpročių kūrimas.

Gera edukacinė programėlė turėtų padėti ugdyti šiuos įpročius, suteikdama vaikui:

• aiškias instrukcijas;
• jo amžiui ir raidai tinkamus iššūkius;
• švelnų kartojimą;
• pozityvų grįžtamąjį ryšį;
• erdvės klysti;
• priežastį pagalvoti prieš paliečiant ekraną.

Tai ir yra skirtumas tarp turinio vartojimo ir prasmingos veiklos su juo.

Mokymosi dizainas lemia, ar vaikas tik žiūri, ar aktyviai mokosi.

Ramus dizainas yra svarbus

Rami aplinka gali padėti vaikui lengviau susitelkti į veiklą. Tėvams ir mokytojams verta įvertinti ne tik programėlę, bet ir situaciją, kurioje vaikas ja naudojasi: ar aplinkui nėra televizoriaus garso, ar vaikas gerai girdi nurodymus, ar jis nėra pervargęs.

Tai gali atrodyti kaip detalė, aktuali tik mokytojams, tačiau ji praverčia ir tėvams.

Kokybišką ekrano laiką lengviau sukurti, kai aplinkinis momentas ramesnis:

• pasirinkite tylesnį kampelį;
• skirkite trumpą laiką veiklai;
• venkite garsiai įjungto televizoriaus fone;
• įsitikinkite, kad vaikas girdi instrukcijas;
• rinkitės programėlę tada, kai vaikas pasirengęs susikaupti, o ne jau labai pavargęs.

Negalime pažadėti, kad tai padės išvengti kiekvieno pykčio protrūkio. Esame edukacinė programėlė, ne burtininkai.

Tačiau galime pasakyti štai ką: ramesnė mokymosi aplinka suteikia vaikui daugiau galimybių iš tikrųjų įsitraukti į veiklą.

Todėl ALPA kuriama ramiai. Tempas, spalvos, grįžtamasis ryšys ir veiklos sukurti taip, kad palaikytų mokymąsi, o ne skatintų įnirtingą spaudinėjimą.

Suaugusiojo vaidmuo išlieka svarbus

Ši mintis mums labai patinka: edukacinės technologijos veikia geriausiai tada, kai jos gerbia suaugusiojo vaidmenį, o ne bando jį pakeisti.

Suaugusiojo pagalba padeda išlaikyti veiklos prasmę. Ji gali būti visai nedidelė: pasiūlyti tinkamą lygį, išklausyti vaiką, padėti susieti ekrane atliekamą veiklą su tuo, ką jis jau pažįsta kasdienybėje.

Tai nereiškia, kad tėvai turi sėdėti šalia vaiko kiekvieną sekundę. Vyksta tikras gyvenimas. Reikia gaminti vakarienę. Atsakyti į laiškus. Kažkam reikia rasti dingusią kojinę.

Vis dėlto net ir nedidelis suaugusiojo įsitraukimas gali pagerinti ekrano laiką:

• padėkite vaikui pasirinkti tinkamą lygį;
• paklauskite, ką jis žaidė;
• pastebėkite, kas jam patiko;
• pasidžiaukite pastangomis, ne tik teisingais atsakymais;
• pasinaudokite pažangos įžvalgomis, kai jos prieinamos.

Šis paskutinis punktas svarbus. Vaikui žaidžiant dažnai vyksta daugiau, nei galime pastebėti iš šalies. Prie kurių temų jis grįžta? Kas jam atrodo lengva? Kur reikia daugiau praktikos? Kas pažadina smalsumą?

Čia tėvams gali būti naudinga mokymosi analizė. Ne kaip spaudimas. Tikrai ne kaip pažymių knygelė penkiamečiui. Veikiau kaip mažas langas į vaiko mokymosi kelionę.

Trys kokybiško ekrano laiko požymiai

Jei norite greito, tėvams draugiško filtro, užduokite šiuos tris klausimus:

1. Ar veikla aktyvi? Ar vaikui reikia mąstyti, rinktis, spręsti, kartoti ar reaguoti? Jei taip, tai jau geresnis ženklas nei nesibaigiantis žiūrėjimas.
2. Ar veikla rami? Ar programėlė padeda susikaupti, ar skatina nuolatinį greitį, triukšmą ir per didelę stimuliaciją? Vaikams nereikia skaitmeninių fejerverkų kas septynias sekundes, kad galėtų mokytis.
3. Ar veikla tikslinga? Ar ji susijusi su ankstyvaisiais įgūdžiais, pavyzdžiui, kalba, matematika, atmintimi, logika, smulkiąja motorika, kūrybiškumu ar pasirengimu mokyklai? Geras ekrano laikas turi paskirtį.

Ši paskirtis vis tiek gali būti žaisminga. Iš tiesų mažiems vaikams žaidimas dažnai yra geriausios durys į mokymąsi.

Trys paprasti klausimai, padedantys įvertinti ekrano laiko kokybę.

Ar vaikams reikėtų naudotis ekranais?

Atviras atsakymas toks: ekranai jau yra vaikų gyvenimo dalis. Naudingesnis klausimas – kaip padėti vaikams kurti sveikesnį ir išmanesnį santykį su jais.

Tai reiškia rinktis saugias, be reklamų veikiančias, ramiai sukurtas ir aktyvų mokymąsi palaikančias skaitmenines patirtis. Tai reiškia prisiminti, kad geriausios edukacinės programėlės nepakeičia tikro žaidimo, knygų, judesio, pokalbių ar purvinų kelių. Jos papildo ankstyvojo mokymosi priemonių rinkinį dar vienu prasmingu įrankiu.

ALPA Kids kuriama kartu su mokytojais, tyrėjais ir ugdymo specialistais, nes vaikai nusipelno geresnės patirties nei atsitiktinis ekrano laikas. Jie nusipelno mokymosi, kuris būtų žaismingas, saugus ir susietas su jų tikruoju pasauliu.

Lietuvių kalbos mokomieji žaidimai 3–8 metų vaikams gali tapti vienu iš tokių įrankių – trumpa, aktyvia ir vaikui suprantama ankstyvojo ugdymo akimirka. Jie gali padėti lavinti kalbą ir kitus pagrindinius įgūdžius, reikalingus pasirengiant mokyklai lietuvių kalba.

Taigi ne, ne visas ekrano laikas yra vienodas.

Kartais ekrano laikas yra tiesiog ekrano laikas.

O kartais jis padeda vaikui išbandyti naują žodį, įveikti mažą iššūkį, pastebėti dėsningumą, po klaidos pabandyti dar kartą ir pajusti tą mažą, švytintį „Aš galiu“ jausmą.

Tai tas laikas, dėl kurio esame čia.

Švelnus kitas žingsnis

Jei ALPA jau yra jūsų vaiko dienos dalis, pamėginkite į ją pažiūrėti kaip į mažą mokymosi ritualą: 10–15 ramių minučių, vienas vaikui tinkamas lygis ir šiek tiek smalsumo po veiklos.

• „Ką šiandien žaidei?“
• „Kas buvo lengva?“
• „Kas pasirodė sudėtinga?“
• „Parodyk savo mėgstamiausią žaidimą.“

Nemokamame plane vaikai gali išbandyti mažesnį žaidimų pasirinkimą. Visa ALPA patirtis atveria visus lygius, žaidimus ir papildomas funkcijas, įskaitant Mokymosi analizę (Learning Analytics). Ji padeda tėvams suprasti, ką vaikas žaidžia, kas jam patinka ir ką jis praktikuoja ilgainiui.

Be spaudimo. Be kaltės. Tiesiog išmanesnis būdas suteikti ekrano laikui prasmę.

DUK